Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Anatolų kalbos

Indeksas Anatolų kalbos

Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.

21 santykiai: Arcava, Émile Benveniste, Benjamin W. Fortson IV, Dorijos Heksapolis, Frygija, Hatai, Hetitai, Hetitų kalba, Indoeuropeistika, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Italikų-keltų kalbos, Laringalų teorija, Likų kalba, Luviai, Luvių kalba, Lydija, Paleobalkanų kalbos, Satemizacija, Slavų prokalbė, Troada.

Arcava

Arcava (hetitų kalba: Arzawa) – II tūkstantmetyje pr.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Arcava · Žiūrėti daugiau »

Émile Benveniste

Emilis Benvenistas (1902 m. gegužės 27 d. Alepe, Osmanų imperijoje – 1976 m. spalio 3 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – Prancūzijos kalbininkas, vienas iškiliausių XX a. kalbininkų.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Émile Benveniste · Žiūrėti daugiau »

Benjamin W. Fortson IV

Bendžaminas Vinas Fortsonas IV – amerikiečių kalbininkas.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Benjamin W. Fortson IV · Žiūrėti daugiau »

Dorijos Heksapolis

Dorijos Heksapolis, arba Dorija, Doridė – istorinis regionas Egėjo jūros salose ir gretimose teritorijose Anatolijos pietvakarinėje pakrantėje (dabar Turkija).

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Dorijos Heksapolis · Žiūrėti daugiau »

Frygija

Frygija, arba Frigija – istorinė–geografinė sritis bei buvusi karalystė Mažosios Azijos vakaruose.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Frygija · Žiūrėti daugiau »

Hatai

Hatai – senovės tauta III – II tūkst. pr. m. e. gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, dabar vadinamoje Kapadokija.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Hatai · Žiūrėti daugiau »

Hetitai

Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Hetitai · Žiūrėti daugiau »

Hetitų kalba

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropeistika

Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Italikų-keltų kalbos

Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Italikų-keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Laringalų teorija

Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »

Likų kalba

Likų kalba (Trm̃mili) – mirusi indoeuropiečių kalba, priklausanti Anatolijos kalbų šakai.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Likų kalba · Žiūrėti daugiau »

Luviai

Luviai – senovės indoeuropiečių tauta III–II tūkst. pr. m. e. gyvenusi vakarinėje ir pietvakarinėje Mažosios Azijos (dab. Turkija) dalyje.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Luviai · Žiūrėti daugiau »

Luvių kalba

Luvių kalba – mirusi indoeuropiečių kalba (ar kalbų grupė), II–I tūkstm. pr. m. e. vartota Mažojoje Azijoje, Luvijos krašte gyvenusių luvių.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Luvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lydija

Lydija (graikų kalba: Λυδία; asirų kalba: Luddu) buvo istorinė sritis vakarinėje Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Frygija rytuose, Mysija šiaurėje, Jonija vakaruose ir Karija pietuose.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Lydija · Žiūrėti daugiau »

Paleobalkanų kalbos

Paleobalkanų kalbos Rytų Europoje V–I a. pr. m. e. Paleobalkanų kalbos – sąlyginis pavadinimas keleto indoeuropiečių kalbų, kurių vartotojai iki romėnų užkariavimo ir, matyt, tam tikrąlaikąpo to gyveno Balkanuose.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Paleobalkanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Satemizacija

Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »

Slavų prokalbė

Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Troada

Troada – istorinis regionas Anatolijos šiaurės vakarinėje dalyje (dabar Turkija, Čanakalės provincija).

Nauja!!: Anatolų kalbos ir Troada · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Anatolijos kalbos.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »