Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų kalbos ir Baltų prokalbė
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė turi 79 dalykų dažni (Unijapedija): Antoine Meillet, Archaizmas, Archeologija, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Įnagininkas, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltizmas, Dauguva, Dniepras, Dniepro baltai, Dvigarsis, Elbė, Finougrai, Georg Nesselmann, Germanų prokalbė, Gotai, Gramatinis skaičius, Hipotezė, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jānis Endzelīns, Jotvingiai, ..., Jungtinės Amerikos Valstijos, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Kirtis, Kuršiai, Latgalių kalba, Latvių kalba, Latvija, Leksika, Lenkija, Lietuvių kalba, Lotynų kalba, Naudininkas, Odra, Oka, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Prūsai, Prūsų kalba, Pripetė (upė), Rusai, Rytų galindai, Rytų galindų kalba, Sintaksė, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Tarinys, Vandenvardis, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, VII amžius, VIII amžius pr. m. e., Virvelinės keramikos kultūra, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vysla, Vytautas Mažiulis, XI amžius, XII amžius, XIX amžius, XVIII amžius, Zigmas Zinkevičius, 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (49 daugiau) »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų kalbos · Antoine Meillet ir Baltų prokalbė ·
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Archaizmas ir Baltų kalbos · Archaizmas ir Baltų prokalbė ·
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Archeologija ir Baltų kalbos · Archeologija ir Baltų prokalbė ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų kalbos · August Schleicher ir Baltų prokalbė ·
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Aukštaičių tarmė ir Baltų kalbos · Aukštaičių tarmė ir Baltų prokalbė ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų kalbos ir Įnagininkas · Baltų prokalbė ir Įnagininkas ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Baltų kalbos · Baltai ir Baltų prokalbė ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų kalbos · Baltarusių kalba ir Baltų prokalbė ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Baltų kalbos · Baltarusija ir Baltų prokalbė ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Baltų prokalbė ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos ·
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Baltijos finų kalbos ir Baltų kalbos · Baltijos finų kalbos ir Baltų prokalbė ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Baltų kalbos · Baltijos jūra ir Baltų prokalbė ·
Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.
Baltizmas ir Baltų kalbos · Baltizmas ir Baltų prokalbė ·
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Baltų kalbos ir Dauguva · Baltų prokalbė ir Dauguva ·
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Baltų kalbos ir Dniepras · Baltų prokalbė ir Dniepras ·
Dniepro baltai
Dniepro baltai Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Dniepro baltai – išnykusios baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.
Baltų kalbos ir Dniepro baltai · Baltų prokalbė ir Dniepro baltai ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų kalbos ir Dvigarsis · Baltų prokalbė ir Dvigarsis ·
Elbė
Elbė – upė, prasidedanti šiaurės vakarų Čekijoje, teka per Vokietiją; žiotyse įteka į Šiaurės jūrą.
Baltų kalbos ir Elbė · Baltų prokalbė ir Elbė ·
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Baltų kalbos ir Finougrai · Baltų prokalbė ir Finougrai ·
Georg Nesselmann
Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Baltų kalbos ir Georg Nesselmann · Baltų prokalbė ir Georg Nesselmann ·
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Baltų kalbos ir Germanų prokalbė · Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė ·
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Baltų kalbos ir Gotai · Baltų prokalbė ir Gotai ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų kalbos ir Gramatinis skaičius · Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų kalbos ir Hipotezė · Baltų prokalbė ir Hipotezė ·
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečiai · Baltų prokalbė ir Indoeuropiečiai ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė ·
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Baltų kalbos ir Jānis Endzelīns · Baltų prokalbė ir Jānis Endzelīns ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Baltų kalbos ir Jotvingiai · Baltų prokalbė ir Jotvingiai ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Baltų kalbos ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Baltų prokalbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos ·
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Baltų kalbos ir Kazimieras Būga · Baltų prokalbė ir Kazimieras Būga ·
Kazimieras Jaunius
Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.
Baltų kalbos ir Kazimieras Jaunius · Baltų prokalbė ir Kazimieras Jaunius ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų kalbos ir Kirtis · Baltų prokalbė ir Kirtis ·
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Baltų kalbos ir Kuršiai · Baltų prokalbė ir Kuršiai ·
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Baltų kalbos ir Latgalių kalba · Baltų prokalbė ir Latgalių kalba ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvių kalba · Baltų prokalbė ir Latvių kalba ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Baltų kalbos ir Latvija · Baltų prokalbė ir Latvija ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų kalbos ir Leksika · Baltų prokalbė ir Leksika ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų kalbos ir Lenkija · Baltų prokalbė ir Lenkija ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Baltų kalbos ir Lotynų kalba · Baltų prokalbė ir Lotynų kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų kalbos ir Naudininkas · Baltų prokalbė ir Naudininkas ·
Odra
Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.
Baltų kalbos ir Odra · Baltų prokalbė ir Odra ·
Oka
Oka – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas.
Baltų kalbos ir Oka · Baltų prokalbė ir Oka ·
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Baltų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Baltų prokalbė ir Pietro Umberto Dini ·
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Baltų kalbos ir Pleofonija · Baltų prokalbė ir Pleofonija ·
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Baltų kalbos ir Prūsai · Baltų prokalbė ir Prūsai ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų kalbos ir Prūsų kalba · Baltų prokalbė ir Prūsų kalba ·
Pripetė (upė)
Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.
Baltų kalbos ir Pripetė (upė) · Baltų prokalbė ir Pripetė (upė) ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Baltų kalbos ir Rusai · Baltų prokalbė ir Rusai ·
Rytų galindai
thumb Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Rytų galindai – baltų gentis, pagal XI–XII a. rusų rašytinius šaltinius, gyvenusi Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių.
Baltų kalbos ir Rytų galindai · Baltų prokalbė ir Rytų galindai ·
Rytų galindų kalba
Rytų galindų kalba − iš baltų prokalbės kilusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma, kalbėjo netoli Možaisko, Maskvos apylinkėse, XI a. – XII a. rusų metraščiuose minimi rytų galindai.
Baltų kalbos ir Rytų galindų kalba · Baltų prokalbė ir Rytų galindų kalba ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Baltų kalbos ir Sintaksė · Baltų prokalbė ir Sintaksė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų kalbos ir Skaitvardis · Baltų prokalbė ir Skaitvardis ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų kalbos ir Skolinys · Baltų prokalbė ir Skolinys ·
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Baltų kalbos ir Slavai · Baltų prokalbė ir Slavai ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų kalbos ir Slavų kalbos · Baltų prokalbė ir Slavų kalbos ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų kalbos ir Tarinys · Baltų prokalbė ir Tarinys ·
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Baltų kalbos ir Vandenvardis · Baltų prokalbė ir Vandenvardis ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VI amžius · Baltų prokalbė ir VI amžius ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VII amžius · Baltų prokalbė ir VII amžius ·
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VIII amžius pr. m. e. · Baltų prokalbė ir VIII amžius pr. m. e. ·
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Baltų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra · Baltų prokalbė ir Virvelinės keramikos kultūra ·
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Baltų kalbos ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Baltų prokalbė ir Visuotinė lietuvių enciklopedija ·
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Baltų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Baltų kalbos ir Vokiečių kalba · Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Baltų kalbos ir Vokiečių ordinas · Baltų prokalbė ir Vokiečių ordinas ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Baltų kalbos ir Vysla · Baltų prokalbė ir Vysla ·
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų kalbos ir Vytautas Mažiulis · Baltų prokalbė ir Vytautas Mažiulis ·
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XI amžius · Baltų prokalbė ir XI amžius ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XII amžius · Baltų prokalbė ir XII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIX amžius · Baltų prokalbė ir XIX amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVIII amžius · Baltų prokalbė ir XVIII amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius ·
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų kalbos · 2 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų prokalbė ·
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
3 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų kalbos · 3 tūkstantmetis pr. m. e. ir Baltų prokalbė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų kalbos ir Baltų prokalbė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų kalbos ir Baltų prokalbė panašumų
Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Baltų prokalbė
Baltų kalbos yra 209 santykius, o Baltų prokalbė turi 346. Kaip jie turi bendro 79, Jaccard indeksas yra 14.23% = 79 / (209 + 346).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Baltų prokalbė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
