Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Baltų kalbos ir Lietuvių kalba
Baltų kalbos ir Lietuvių kalba turi 83 dalykų dažni (Unijapedija): Abolcai, Antoine Meillet, Antrasis pasaulinis karas, Argentina, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Australija, Įnagininkas, Žemaičių tarmė, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Bendrinė kalba, Brazilija, Dvigarsis, Finizmas, Germanizmas, Gramatinis skaičius, Hipotezė, I amžius, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jotvingių kalba, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kalbotyra, Karaliaučius, Kazimieras Būga, ..., Kazimieras Jaunius, Kirtis, Konstantinas Sirvydas, Kuršių kalba, Latvių kalba, Latvija, Leksika, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lotynų kalba, Martynas Mažvydas, Martyno Mažvydo katekizmas, Naudininkas, Nemunas, Pietro Umberto Dini, Prūsų kalba, Punskas, Seinai, Sintaksė, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavizmas, Suvalkai, Tarinys, Ukraina, V amžius, Vandenvardis, Viačeslavas Ivanovas, VII amžius, Vilnius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vokietija, Vytautas Mažiulis, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, Zigmas Zinkevičius, 1503 m., 1547 m., 1620 m., 1653 m.. Išplėsti indeksą (53 daugiau) »
Abolcai
Abòlcai (arba Obòlcai) – agromiestelis šiaurės rytų Baltarusijoje, Vitebsko srities Talačyno rajone.
Abolcai ir Baltų kalbos · Abolcai ir Lietuvių kalba ·
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Antoine Meillet ir Baltų kalbos · Antoine Meillet ir Lietuvių kalba ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Baltų kalbos · Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvių kalba ·
Argentina
Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Argentina ir Baltų kalbos · Argentina ir Lietuvių kalba ·
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
August Schleicher ir Baltų kalbos · August Schleicher ir Lietuvių kalba ·
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Aukštaičių tarmė ir Baltų kalbos · Aukštaičių tarmė ir Lietuvių kalba ·
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Australija ir Baltų kalbos · Australija ir Lietuvių kalba ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Baltų kalbos ir Įnagininkas · Lietuvių kalba ir Įnagininkas ·
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Baltų kalbos ir Žemaičių tarmė · Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Baltų kalbos · Baltai ir Lietuvių kalba ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Baltų kalbos · Baltarusių kalba ir Lietuvių kalba ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Baltų kalbos · Baltarusija ir Lietuvių kalba ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Baltų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Baltų kalbos ir Bendrinė kalba · Bendrinė kalba ir Lietuvių kalba ·
Brazilija
Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.
Baltų kalbos ir Brazilija · Brazilija ir Lietuvių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Baltų kalbos ir Dvigarsis · Dvigarsis ir Lietuvių kalba ·
Finizmas
Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.
Baltų kalbos ir Finizmas · Finizmas ir Lietuvių kalba ·
Germanizmas
Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.
Baltų kalbos ir Germanizmas · Germanizmas ir Lietuvių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Baltų kalbos ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Baltų kalbos ir Hipotezė · Hipotezė ir Lietuvių kalba ·
I amžius
Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir I amžius · I amžius ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Baltų kalbos ir Jotvingių kalba · Jotvingių kalba ir Lietuvių kalba ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Baltų kalbos ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuvių kalba ·
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Baltų kalbos ir Kalbotyra · Kalbotyra ir Lietuvių kalba ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Baltų kalbos ir Karaliaučius · Karaliaučius ir Lietuvių kalba ·
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Baltų kalbos ir Kazimieras Būga · Kazimieras Būga ir Lietuvių kalba ·
Kazimieras Jaunius
Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.
Baltų kalbos ir Kazimieras Jaunius · Kazimieras Jaunius ir Lietuvių kalba ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Baltų kalbos ir Kirtis · Kirtis ir Lietuvių kalba ·
Konstantinas Sirvydas
Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų.
Baltų kalbos ir Konstantinas Sirvydas · Konstantinas Sirvydas ir Lietuvių kalba ·
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Baltų kalbos ir Kuršių kalba · Kuršių kalba ir Lietuvių kalba ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvių kalba · Latvių kalba ir Lietuvių kalba ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Baltų kalbos ir Latvija · Latvija ir Lietuvių kalba ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Baltų kalbos ir Leksika · Leksika ir Lietuvių kalba ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Baltų kalbos ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Lietuvių kalba ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų kalbos ir Lenkija · Lenkija ir Lietuvių kalba ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Baltų kalbos ir Lietuva · Lietuva ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Baltų kalbos ir Lotynų kalba · Lietuvių kalba ir Lotynų kalba ·
Martynas Mažvydas
Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m. gegužės 31 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, liuteronų dvasininkas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorius.
Baltų kalbos ir Martynas Mažvydas · Lietuvių kalba ir Martynas Mažvydas ·
Martyno Mažvydo katekizmas
Katekizmas Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga.
Baltų kalbos ir Martyno Mažvydo katekizmas · Lietuvių kalba ir Martyno Mažvydo katekizmas ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Baltų kalbos ir Naudininkas · Lietuvių kalba ir Naudininkas ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Baltų kalbos ir Nemunas · Lietuvių kalba ir Nemunas ·
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Baltų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Lietuvių kalba ir Pietro Umberto Dini ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Baltų kalbos ir Prūsų kalba · Lietuvių kalba ir Prūsų kalba ·
Punskas
A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Baltų kalbos ir Punskas · Lietuvių kalba ir Punskas ·
Seinai
Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.
Baltų kalbos ir Seinai · Lietuvių kalba ir Seinai ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Baltų kalbos ir Sintaksė · Lietuvių kalba ir Sintaksė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Baltų kalbos ir Skaitvardis · Lietuvių kalba ir Skaitvardis ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Baltų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Lietuvių kalba ir Sklandieji priebalsiai ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Baltų kalbos ir Skolinys · Lietuvių kalba ir Skolinys ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Baltų kalbos ir Slavų kalbos · Lietuvių kalba ir Slavų kalbos ·
Slavizmas
Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.
Baltų kalbos ir Slavizmas · Lietuvių kalba ir Slavizmas ·
Suvalkai
Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Baltų kalbos ir Suvalkai · Lietuvių kalba ir Suvalkai ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Baltų kalbos ir Tarinys · Lietuvių kalba ir Tarinys ·
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Baltų kalbos ir Ukraina · Lietuvių kalba ir Ukraina ·
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir V amžius · Lietuvių kalba ir V amžius ·
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Baltų kalbos ir Vandenvardis · Lietuvių kalba ir Vandenvardis ·
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Baltų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Lietuvių kalba ir Viačeslavas Ivanovas ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir VII amžius · Lietuvių kalba ir VII amžius ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Baltų kalbos ir Vilnius · Lietuvių kalba ir Vilnius ·
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Baltų kalbos ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Lietuvių kalba ir Visuotinė lietuvių enciklopedija ·
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Baltų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Lietuvių kalba ir Vladimiras Toporovas ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Baltų kalbos ir Vokiečių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Baltų kalbos ir Vokietija · Lietuvių kalba ir Vokietija ·
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Baltų kalbos ir Vytautas Mažiulis · Lietuvių kalba ir Vytautas Mažiulis ·
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XI amžius · Lietuvių kalba ir XI amžius ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XII amžius · Lietuvių kalba ir XII amžius ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIII amžius · Lietuvių kalba ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIV amžius · Lietuvių kalba ir XIV amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XIX amžius · Lietuvių kalba ir XIX amžius ·
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XV amžius · Lietuvių kalba ir XV amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVI amžius · Lietuvių kalba ir XVI amžius ·
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVII amžius · Lietuvių kalba ir XVII amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Baltų kalbos ir XVIII amžius · Lietuvių kalba ir XVIII amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Baltų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Lietuvių kalba ir Zigmas Zinkevičius ·
1503 m.
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1503 m. ir Baltų kalbos · 1503 m. ir Lietuvių kalba ·
1547 m.
1547 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1547 m. ir Baltų kalbos · 1547 m. ir Lietuvių kalba ·
1620 m.
1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1620 m. ir Baltų kalbos · 1620 m. ir Lietuvių kalba ·
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Baltų kalbos ir Lietuvių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Baltų kalbos ir Lietuvių kalba panašumų
Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Lietuvių kalba
Baltų kalbos yra 209 santykius, o Lietuvių kalba turi 434. Kaip jie turi bendro 83, Jaccard indeksas yra 12.91% = 83 / (209 + 434).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Lietuvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
